Lau- 饁ie-sa nak-ty-je guo-da gai-vi-na ma-ne. Ne-ri-mas sting-sta vei-de, kas ten to-li tam-so-je. Lau-s prie ma-no a-kis de-ga kar-餿ai lyg 餴r-dis. Lau-kiu prie lau- 饁ie-sos, gal kas at-klys i tam-sos. Dek, 饁iesk ir ne-u?gesk, 餴l-dyk ran-kas, glos-tyk a-kis at-merk-tas, b鹝 vie-nin-te-l vil-tis, nors ir ma-no pa-ties u?deg-ta nak-ty-je... Gal kas prie lau- su-stos, gal pa-si-ilgs 餴-lu-mos. Tam, kas kla-jo-ja nak-ty, lau- 饁ie-sa bus vil-tis. 辷aig?d雜 pa-ki-lo auk?tai. 衋u-kia jas pauk?鑙 ta-kai. Lau-s aig?des man at-stos, 饁ie-s ir 餴-lu-m duos. Lau-s il-gai dar liep-snos. Kas man jo 饁ie-s at-stos? Net vi-sa-ga-l nak-tis lau- u?p鹲t ne-i?dr醩.